Neseniai apsilankę Šventosios uoste, negalėtume teigti, kad nuo to laiko, kai prieš ketverius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patikėjimo teise perdavė Šventosios valstybinį jūrų uostą valdyti Palangos miesto savivaldybei, jis tikrai atsigavęs.   Ir nors iš reikalingų 60-80 milijonų eurų uostui atstatyti kol kas gauti tik 4,5 milijono eurų, Palangos meras Šarūnas Vaitkus tiki, kad Lietuva netolimoje ateityje šį uostą turės.

Prieš ketverius metus Vyriausybės atstovai tikino, kad Palangos savivaldybė nebus palikta viena, tačiau lėšų molams iš šalies biudžeto neskirta iki šiol.

Kartais Savivaldybė kritikuojama, kad ne nuo to galo pradėjo, kad pirmiausia reikia statyti molus. Užmirštama, kad šitas uostas yra valstybinis, o ne municipalinis.

Meras Š. Vaitkus mano, kad infrastruktūra, kuri įrengiama dabar Šventojoje laukiant lėšų molams, niekur nedings, bus naudinga turizmui ir žvejams. Prie uosto sutvarkytos aikštės, Prieplaukos gatvė džiugins visą bendruomenę ir atvykstančius svečius. Šią vasarą atsirado naujos erdvės su suoliukais, apšvietimu, automobilių stovėjimo aikštelėmis. Pasak mero, visa tai – viena iš Šventosios uosto dalių.

Palangos savivaldybė Šventosios uostą perėmė 2018 metų rugsėjo pabaigoje. Anot Š. Vaitkaus, netrukus buvo parengta dokumentacija Žemės ūkio ministerijai ir gauta 1,7 mln. eurų parama iš Europos Sąjungos (ES) žvejų infrastruktūrai rengti. Pasak jo, šiuo metu jau įgyvendinamas antras Šventosios uosto statybos etapas, kuris būtent jai ir skirtas.

Viso antro etapo darbų vertė – 4,5 mln. eurų. Trečdalis yra ES, o kitos lėšos – Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Pasinaudota tuo, kad pastaroji finansuoja vietinių kelių tiesimo darbus.

Ne tik Palangos, bet ir valstybės reikalas

Kaip ir kada bus įgyvendinami kiti Šventosios uosto atstatymo darbai, pasak Palangos mero, priklausys nuo to, kaip šį projektą finansuos Vyriausybė. Praėjusiais metais gauti lėšų bent daliai molų statybos darbų Savivaldybei nepavyko. Šiemet bus teikiamas kitas prašymas.

“Manau, kad uosto atstatymas turėtų būti ne tik mūsų ambicija, bet ir valstybės, nes uostai sukuria pridėtinę vertę ne tik pajūrio kurortams, bet ir visai valstybei. Atsiradus uostams iš paskos ateina ir kitos investicijos: statomi viešbučiai, kuriasi nauji traukos objektai, naujos darbo vietos, tad valstybei grįžta pajamos.

Jau vien dėl to, kad mes pradėjome įgyvendinti antrą Šventosios uosto atstatymo etapą, į Palangos savivaldybę kreipėsi penki investuotojai, kurie išsiėmė statybos leidimus arba rengia detaliuosius planus ir ruošiasi statyti Šventojoje viešbučius, ko niekada nėra buvę – sakė Š. Vaitkus.