Misija

Šventosios jūrų uosto vizija –  modernus Baltijos jūros daugiafunkcinis jūrų uostas, vienu metu akvatorijoje galintis priimti iki 450 laivų (iki 30 m ilgio 4,5 m grimzlės). Skirtas įvairiems laivybos tikslams: žvejybai (mėgėjiškai/verslinei), neformaliam ugdymui – buriavimui, įvairiai jūrinei veiklai, gelbėjimui, krašto apsaugai, vėjo jėgainių parko, Būtingės naftos terminalo, kitų svarbių energetikos objektų aptarnavimui.

Mūsų tikslas –  pastatyti vieną iš moderniausių ir žinomiausių Baltijos jūros uostų, kuris taptų jūrinės veiklos centru tiems, kurie dievina jūrą ir be jos neįsivaizduoja savo poilsio ir aktyvaus laisvalaikio.

Pagrindinės Uosto veiklos sritys:

Uosto istorija

Šventosios uostas žinomas daugiau nei prieš 300 metų, kuomet konkuravo su Klaipėdos, Karaliaučiaus, Liepojos ir Rygos uostais. Iš Šventosios uosto buvo gabenamos prekės į Rytprūsių Gdansko, Anglijos ir kitus uostus. Manoma, kad būtent dėl konkurencijos, gretimų uostų valdytojų užsakymu, uostas buvo sugriautas Šiaurės karo metu.

1921 m. Šventosios uostą buvo sumanyta ryžtingai atstatyti, nes tai buvo vienintelis jaunos Lietuvos valstybės prekybinis išėjimas jūra į Pasaulį. Nutarta uostą vystyti trimis etapais: nuo žvejybinio iki prekybinio uosto. Tuo tikslu buvo planuojami net 930 metrų molai, geležinkelio atšaka nuo Darbėnų bei akvatorijos gylis iki 8 m. Vyriausybė nutarė plėsti Šventosios uostamiestį net iki 15 tūkstančių gyventojų. Palyginimui, Palangoje tuo metu gyveno tik apie 3 tūkstančiai žmonių. Užsimota iš peties: buvo projektuojami parkai, statoma mokykla, modernūs mūriniai gyvenamieji pastatai, kurie tarnauja ir šiandien.

Tiesa, 1924 m. sužibus vilčiai Lietuvai atgauti Klaipėdos uostą, Vyriausybė užmačias dėl Šventosios uosto statybų sumažino, 1925 m. pradėjo ir vėliau pastatė tik 380 m ilgio medinius molus, 1932 m. apie 500 m ilgio gelžbetoninę krantinė, kuri puikiai išsilaikė iki šių dienų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Šventosios uostas priiminėjo net iki 60 m laivus: jachtas, žvejybos, net Lietuvos karo leivyno laivus, kurie 1939 m. pasitraukė iš aneksuoto Klaipėdos uosto. Tuomet veikė žvejų artelės, kurios kasmet sugaudavo apie 300.000 kg žuvies. Uoste veikė ir nedidelė laivų statykla, remonto dirbtuvės. Šia tarpukariu įrengta infrastruktūra sovietmetyje naudojosi ir Šventosios žvejybos ūkis, kuris turėjo kelias dešimtis žvejybos laivų, čia veikė žuvies rūkykla. Ir, kaip visuomet, dėl nepakankamų molų ilgio vyko nuožmi kova su jūros užnešamu smėliu.

Naujas Šventosios uosto plėtros etapas prasidėjo 2018 m, kuomet jis, pagal Šventosios jūrų uosto įstatymą, buvo perduotas Palangos m. savivaldybės įsteigtai įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija. Netrukus buvo atlikti uosto rekonstrukcijos II etapo darbai, pagal „Priekranties žvejų infrastruktūros ir darbo sąlygų gerinimo “ES projektą įrengtas slipas, pastatytas laivų angaras, administracinės patalpos, sutvarkytos uosto prieigos bei, svarbiausia, pradėti projektuoti 650 m pietinis ir 450 m ilgio molai, rytinė, šiaurinė ir vakarinė krantinės, kita uosto infrastruktūra, pajėgi priimti apie 450 įvairios paskirties iki 30 m ilgio ir iki 6 m grimzlės laivus.

Naujas etapas – pradedamas su tvirta viltimi – pagaliau nugalėti ne vieną šimtmetį trunkančią kovą su jūros nešamu smėliu…

Plėtra

Šventosios uosto plėtra turi didelį potencialą tapti daugiafunkciu centru, stiprinančiu žvejybą, turizmą ir regiono ekonomiką. Pagrindiniai planai apima molų statybą, infrastruktūros modernizavimą ir tvarų vystymą, tačiau sėkmė priklauso nuo finansavimo, efektyvaus projektų įgyvendinimo ir aplinkosaugos iššūkių sprendimo. Palangos savivaldybė aktyviai siekia ES lėšų ir bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kad uostas taptų gyvybingu regiono objektu.

– Uosto įveiklinimas sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas, spręs nedarbo problemas Šventosios ir aplinkinėse teritorijose;
Planuojama plėtoti pramoginę laivybą, žvejybos įmones, laivų remonto ir aptarnavimo paslaugas, viešbučius bei turizmo infrastruktūrą, taip prisidedant prie regiono ekonomikos augimo;
– Uostas galės aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinius laivus, krašto apsaugos laivus, avarijų likvidavimo priemones, taip pat vykdys žuvų apdorojimą ir prekybą.

– Uostas taps patraukliu objektu turistams, siūlydamas pramoginių ir sportinių laivų aptarnavimą bei buriavimo mokyklos steigimą;
– Tikimasi, kad uostas pagyvins Šventosios gyvenvietę ir visą Šiaurės vakarų Lietuvos regioną, pritraukdamas lankytojus ir investicijas.

– Plėtra orientuota į mėlynosios ekonomikos principus, siekiant suderinti žvejybos ir turizmo veiklas su klimato kaitos švelninimu, biologinės įvairovės apsauga ir tvariu regiono vystymu.
– Uosto molų įrengimas padės spręsti Baltijos pajūrio erozijos problemas.

– Uostas stiprins Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį ir prisidės prie Vakarų Lietuvos socialinės bei ekonominės plėtros; – Planuojama aptarnauti valstybės sienos apsaugos, gelbėjimo, priešgaisrinių ir aplinkos apsaugos laivus, taip didinant uosto daugiafunkciškumą.