Vykdomi projektai

Pakrančių turizmo infrastruktūros plėtra Šventojoje

Šventosios jūrų uoste pradėtas vykdyti projektas, skirtas uosto infrastruktūros plėtrai. Jūroje bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio. Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą. Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.

• Projekto vykdytojas – Palangos miesto savivaldybės administracija;
• Projekto partneris – Savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uosto direkcija;
• Projekto tikslas – Padidinti viešojo jūrinio turizmo infrastruktūros Palangos miesto savivaldybėje prieinamumą;
• Projekto veiklos – Projekto veiklomis prisidedama prie problemos – pakrančių turizmo vystymui būtinos infrastruktūros stygius – sprendimo, nes projektu tvarkoma Šventosios jūrų uosto infrastruktūra, pritaikant jį nuolatinei jūrinio transporto veiklai ir augantiems turistų srautams aptarnauti. Projekto metu bus sukurta šiuolaikinius standartus atitinkanti keleivių ir lankytojų aptarnavimo infrastruktūra, įrengiant pietinį molą, kuris bus pritaikytas lankymui ir mažų laivų prisišvartavimui;
• Projekto tikslinė grupė – Palangos miesto savivaldybės ir kitų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojai, turistai, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos bei įstaigos;
• Įgyvendinimo laikas – 2026 m. rugsėjis – 2028 m. spalis;
• Finansavimo šaltinis – ES, Palangos miesto savivaldybės biudžeto ir privačios lėšos;
• Projekto biudžetas – Tinkamų finansuoti išlaidų suma – 27 534 917,31 Eur., iš jų ES fondų lėšos -15 598 773,77 Eur., valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti – 3 275 742,49 Eur., savivaldybės biudžeto lėšos – 6 249 549,90 Eur., privačios lėšos – 2 410 851,15 Eur.;
• Kontaktinis asmuo – Ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Juozapaitienė, tel. (0 460) 48 125.

Prasidėjo jūros molų statybos darbai

Uosto atkūrimo darbų pradžią lydėjo ir finansavimo sutarties pasirašymas. Ją pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė – pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją Palangai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Nuspręsta šį finansavimą panaudoti Šventosios uosto molams statyti.

Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.

Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.

Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.

Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą.

Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais.

Rangos darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas pabrėžė, kad tai – vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. „Esame visiškai pasiruošę laukiantiems iššūkiams. Jau turime sukaupę vertingos patirties dirbdami su Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių projektais. Savo žinias, komandos kompetenciją ir technikos parką sutelksime tam, kad Šventosios uosto statybos būtų įgyvendintos sklandžiai“, – sakė Eduardas Grinaveckas.

Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.

Šventosios uosto istorija neatsiejama nuo Lietuvos pastangų stiprinti savo ryšį su Baltijos jūra. 1925 m. balandžio 28 d. prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo ir iškilmingai pradėta jo statyba. 1925–1926 metais buvo statomi pirmieji uosto įrenginiai ir molai.

Praėjus šimtui metų, šiandien prie tų pačių krantų simboliškai padėtas naujas kertinis akmuo ir pradėtas dar vienas svarbus kelio į atkurtą Šventosios uostą etapas.

Po šimto metų istorija nepradedama iš naujo. Ji tęsiama.

Molų projektavimas

Šventosios uosto atstatymas ir akvatorijos gilinimas – vienas didžiausių Palangos savivaldybės vykdomų projektų. UAB „Sweco Lietuva“ yra pagrindinė inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė, atsakinga už Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos ir akvatorijos gilinimo projektinius pasiūlymus. Ši bendrovė, turinti didelę patirtį infrastruktūros, vandentvarkos, aplinkosaugos ir urbanistikos projektuose, atlieka esminį vaidmenį formuojant modernią Šventosios uosto infrastruktūrą. UAB „Sweco Lietuva“ Šventosios jūrų uosto projektavimo darbus vykdo dviem etapais: pirmuoju etapu parengti projektiniai pasiūlymai, antruoju – rengiamas techninis projektas, kurio pagrindu bus gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Molų statyba yra pirmasis ir esminis Šventosios uosto rekonstrukcijos etapas, būtinas siekiant apsaugoti uosto įplauką nuo smėlio užnešimo. Projektiniuose pasiūlymuose numatytos modernios molų konstrukcijos, kurios atlaikytų Baltijos jūros bangavimą ir sroves. Be to, molai padės apsaugoti Palangos paplūdimius nuo erozijos, panaudojant sulaikytą smėlį. Be molų neįmanoma efektyviai vykdyti akvatorijos gilinimo ar krantinių rekonstrukcijos, todėl jų statyba laikoma prioritetu.

Krantinių projektavimas​

Naujasis uostas turės ne tik specialias krantines laivams, bet ir vietas, kur gyventojai bei turistai galės mėgautis pajūrio aplinka. Projektas apima keturių krantinių, pritaikytų tiek turizmui, tiek valstybės reikmėms, rengimą bei akvatorijos gilinimo darbus, kurie prisidės prie laivybos bei turizmo ir ekonomikos augimo pajūrio regione.

Rytinėje uosto dalyje planuojama įrengti apie 70 specialių vietų, kuriose laivų savininkai galės palikti savo vandens transporto priemones ilgesniam laikui. Ši infrastruktūra skatins jūrinį turizmą ir kurs naują pajūrio traukos centrą, aktualų tiek lietuviams, tiek užsienio svečiams.
Šis projektas orientuotas į modernios uosto infrastruktūros kūrimą, kuri tarnautų tiek laivybos, tiek turizmo reikmėms.

Uosto gilinimas​

Šventosios jūrų uosto atstatymo tikslas – sukurti šiuolaikišką infrastruktūrą ir spręsti įsisenėjusią problemą: į uosto įplauką užnešamą smėlį, dėl kurio į uostą negalintys patekti laivai Šventąją vis aplenkdavo. Todėl uosto gilinimas yra esminis žingsnis siekiant atkurti jo funkcionalumą ir ekonominę naudą. Uosto gilinimas yra būtinas, kad jis galėtų aptarnauti ne tik žvejų laivus, bet ir pramoginius, sportinius laivelius, krašto apsaugos, Būtingės naftos terminalo, avarijų likvidavimo laivus, taip pat potencialiai vėjo jėgainių parko aptarnavimo laivus. Šiuo metu uostas daugiausia naudojamas žvejybai, tačiau be molų ir tinkamo gylio jis negali pilnai funkcionuoti kaip daugiafunkcis uostas. Farvateris bus gilinimas iki 4,5 m (pirmuoju etapu), kad užtikrintų įplaukimą mažos grimzlės laivams, o ateityje – iki 6,5 m, jei būtų poreikis. Labai svarbi užduotis prieš pradedant molų statybą, atlikti geotechninius tyrimus, įvertinti jūros dugno sudėtį ir srovių poveikį. Taip pat būtina laikytis griežtų aplinkosaugos taisyklių, kad būtų sumažintas poveikis Baltijos jūros ekosistemai, įskaitant žuvų migracijos kelius ir pajūrio biologinę įvairovę. Palangos savivaldybė ir Šventosios uosto direkcija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir verslo subjektais kad uostas taptų gyvybingu regiono objektu.

Labai svarbi užduotis prieš pradedant molų statybą, atlikti geotechninius tyrimus, įvertinti jūros dugno sudėtį ir srovių poveikį. Taip pat būtina laikytis griežtų aplinkosaugos taisyklių, kad būtų sumažintas poveikis Baltijos jūros ekosistemai, įskaitant žuvų migracijos kelius ir pajūrio biologinę įvairovę.

Palangos savivaldybė ir Šventosios uosto direkcija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir verslo subjektais kad uostas taptų gyvybingu regiono objektu.

Aplinką saugančių ir tvarią priekrantės žvejybą skatinančių paslaugų vystymas Šventosios jūrų uoste

Šventosios jūrų uosto direkcija pradeda vykdyti projektą „Aplinką saugančių ir tvarią priekrantės žvejybą skatinančių paslaugų vystymas Šventosios jūrų uoste“ (Nr. 31SI1-25-08-K-003-PR001. Projekto įgyvendinimui skirta 193000 Eur parama, iš kurios 135 100 Eur – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšos ir 57 900 Eur – Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Projekto tikslas – vystyti aplinką saugančias ir tvarią priekrantės žvejybą skatinančias paslaugas Šventosios jūrų uoste. Projekto metu Šventosios jūrų uosto direkcija planuoja įsigyti naują įrangą: laivą – viešųjų paslaugų teikimui aplinkosaugos srityje (uosto akvatorijos dugno batimetrijos stebėsena, ekologijos užterštumo stebėsena, ekologinių avarijų padarinių likvidavimas, uosto infrastruktūros darbų stebėsena) ir krautuvą – uosto valdytojo paslaugų teikimui žvejybos įmonėms (žvejybos įrangos krovimo paslaugos į/iš laivus, žvejybos laivų pervežimas ir statymas į žiemojimui skirtas vietas uosto teritorijoje).

Įgyvendinus projektą Šventosios žuvininkystės regione bus sudarytos sąlygos tvariai mėlynajai ekonomikai, derinant žvejybos priekrantėje skatinimą ir aplinkos saugojimą.

Projektą planuojama užbaigti 2027 m. sausio mėn.

  • Šventosios jūrų uosto direkcija, SĮ
  • Įmonės kodas: 304942928
  • PVM mokėtojo kodas: LT100016098819
Direkcija
Informacija
Klauskite


    © 2026 SĮ Šventosios jūrų uosto direkcija